SALSA – tai socialinis šokis, kilęs egzotinėse Karibų salose (Cuba ir Puerto Rico), Lotynų Amerikoje bei Šiaurės Amerikos didmiesčiuose, kaip New York ir Los Angeles įsikūrusiuose lotynų amerikiečių kvartaluose- „Los Barrios“. Šis šokis išsivystė iš pirmtakų, kaip Mambo, Danzon, Guaguanco, Son ir kitų tipinių kubietiškų šokių formų. Salsa gali būti ir socialine improvizacija tarp dviejų, pirmą kartą vienas kitą matančių, salsos šokėjų „Salseros“; gali būti ir grupėje nepažįstamų, įsiliejusių į „Rueda“ vadinamą šokėjų ratą, vienam jų šaukiant figūros pavadinimą ir visiem sinchroniškai jį atliekant; gali būti ir puikiai surepetuotas šou pasirodymas scenoje. Šios kultūros pavadinimas pasirinktas ne atsitiktinai. Salsa- tai ispaniškas žodis, reiškiantis padažą, JAV ispanų dar suprantamas, kaip aštrus aromatas. Su kultūros vardu labiausiai siejama „Fania records“- komercinė New York‘o lotynų muzikos įrašų kompanija, apie septintojo dešimtmečio gale, populiarumo vardan, davusi Salsa vardą, savo grojamai kubietiškai ir puertorikietiškai muzikai. Salsa, muzikine ir šokio prasme, dėl savo plataus geografinio paplitimo išsišakojo į keletą rūšių: Kubietiškąją („casino“ bei „rueda de casino“), Los Angeles, New York, Kolumbietiškąją (Salsa Calenia), Puerto Rico, Venesuelietiškąją. Mūsų pamokose galima išmokti labiausiai pasaulyje paplitusius stilius:
Los Angeles stilius. Techniškai savitas tuo, kad šokamas išlaikant judėjimo liniją poroje, liekant toje vietoje, kur buvo pradėta šokti (nedreifuojant aikštelėje), pagrindinis žingsnis žengiamas muzikai mušant pirmąjį taktą. Šis stilius – pats jauniausias salsos kultūroje, susiformavęs apie 1999-2002. Už tai, kokį mes jį matome šiandien, turime būti dėkingi Alex Da Silva, Rogelio Moreno, Francisco Vazquez ir jo broliam Johny ir Luis (Los Rumberos). Šis stilius vizualiai pasižymi greičiu, judesių amplitude, sukinių ir akrobatikos gausa; Cuban Rumba, Michael Jackson ir Elvis Presley stilių įkomponavimu.
New York stilius (Eddie Torres ON2). Iš kitų stilių išsiskiria tuo, kad pagrindinis žingsnis žengiamas su antru taktu, taip pat, kaip ir pastarasis, šokamas išlaikant liniją ir griežtai liekant toje pačioje aikštelės vietoje, kur buvo pradėta šokti. Pabrėžiama elegancija, kūno izoliacijos. Shines – ypač svarbus šio stiliaus atributas. New York stiliui šokti būtina klasikinė, senoji New York salsos muzika (salsa dura), kur antrasis taktas pabrėžiamas „Conga“ perkusinio instrumento partija, bei „Clave“ (isp. raktas) ritmu. Šio stiliaus apibendrintojas – mambo karaliumi tituluojamas, gyvoji legenda – Eddie Torres, salsos festivaliuose dar tebedėstantis ir scenoje žiūrovus tebestebinantis, šeštą dešimtį bebaigiąs New Yorko puertorikietis. Vizualiai šis stilius pasižymi ypač stilingu sukinių arsenalu, 8-to dešimtmečio funk, pachanga ir boogaloo stilių prieskoniu.
Shines (Solo). Paprastai salsa šokama poroje, nuolat išlaikant rankų kontaktą, bet ypač amerikietiškoje salsoje, vis populiariau tampa įkomponuoti solo improvizacijas, kurios iš esmės yra atliekamos pasipuikavimo tikslu. Atliekami įmantrūs žingsneliai ir kūno judesiai, dažniausiai atliekami salsos dainos mambo dalyje. „Shines“ taip pat gali tapti geru ritmo atstatymo triuku, kai jis netyčia pametamas šokant poroje. Jų kilmė siejama su ne Lotynų Amerikos kilmės „Tap dance“ šokėjų lankymusi lotynų muzikos klubuose dar šeštame dešimtmetyje. Kai „Tap dance“ šokėjas atlikdavo tokį laisvo stiliaus šokį, tai buvo vadinama „Moment to shine“- laikas šviesti. Kai salsa šokėjai pradėjo tokius judesius įkomponuoti šokdami salsą, tai buvo pradėta vadinti „Shines“.